KELIONĖ Į PASAULIO PABAIGĄ

Vaizdai

Mes esame tik intarpas Žemės vystymosi procese. Ir, veikiausiai, labai trumpas intarpas.

Kiekvienas žmogus susimąsto, kaip jis atsirado ir ką jo gyvenimas reiškia. Apie tai galvoja ir menininkas, kuris nuoširdžiai tiki, jog yra nuostabesnis už vorą, nes šis nenutapė nei vieno paveikslo. Apie tai mąsto ir mokslininkas, kuris jau seniai įsisąmonino žmogaus gyvenimo trumpalaikiškumą ir beprasmybę. Stebėdami žmonijos sukelto globalinio atšilimo grimasas Grenlandijoje, neįprastos ekspedicijos dalyviai svarsto, kas yra žmogus ir ar kas nors pasikeis, kai Žemėje jo nebebus.

„Viskas tirpsta – išsilaisvinęs iš ledo gniaužtų atsiveria naujas nepažintas reljefas. Tai tikrai niekieno žemė – iki šiol joks žmogus nėra įkėlęs čia kojos ir jokia kamera nėra filmavusi šio žemės kampelio. Atrodė, kad tai bus apokaliptinis filmas apie pasaulio pabaigą, bet ekspedicijoje pajutau norą džiaugtis gyvenimu – jo didybe ir neaprėpiama įvairove“, – sako režisierius Danielis Dencikas.

Festivaliai: 

Trento kino festivalis – „Trento miesto“ Grand Prix apdovanojimas; „Docile“ kino festivalis – geriausias filmas.

Daniel Dencik

Danielis Dencikas – rašytojas, poetas, režisierius ir scenaristas iš Kopenhagos. Jis dirbo montažo režisieriumi tokiuose filmuose kaip „Nojus“ (2001), „Penkios kliūtys“ (2003) ir „Į amžinybę“ (2010). 2012-aisiais pasirodė jo debiutinis dokumentinis filmas „Mėnulio raitelis“. D. Dencikas yra keturių knygų autorius, 2012 m. išleista „Via katastroferne“ pelnė geriausios metų knygos nominaciją Danijoje.