KARO REQUIEM

Vaizdai

O ne, mirtis mums niekada nebuvo priešas!

Mes juokėmės iš jo ir juokėmės su juo, senu draugu.

Karas, meilė ir mirtis pinasi dramatiškoje vizijoje, kur po klaustrofobiškus rūsius ir sniegu nuklotus griuvėsius klajoja kareivis, poetas ir medicinos sesuo. Visi paženklinti tragedijos, išsiilgę šviesos ir šilumos – jei ne saulės, tai bent žvakės. Jokių dialogų, tik kompozitoriaus Benjamino Britteno kūrinio „Karo requiem“ muzika ir poeto Wilfredo Oweno eilės, aidinčios sapniškoje Dereko Jarmano kino poemoje.

„Mane užaugino karta, kuri kariavo ir sukūrė mūsų gerovę. Ir aš suvokiau, kad viską, dėl ko kovojo mano tėvai, buvo norima atimti“, – sakė režisierius Derekas Jarmanas.

Derek Jarman

Derekas Jarmanas gimė 1942 m. Anglijoje. Režisierius savo filmuose atvirai kalbėjo apie seksualinių mažumų teises, nepabijojo visuomenei atskleisti turintis ŽIV ir kovojo dėl žmonių, sergančių AIDS, teisių. Savo kūrybinį kelią pradėjo kaip dailininkas. 1976 m. jis pristatė debiutinį ilgametražį filmą „Sebastijonas“. 1978 m. sukurtame filme „Jubiliejus“ į pankų pasaulį iš praeities žvelgia karalienė Elžbieta I. Išskirtinės, ryškios asmenybės tapo jo filmų „Karavadžas“ (1986), „Edvardas II“ (1991) ir „Vitgenšteinas“ (1993) herojais. 1989 m. pasirodė kūrinys „Karo requiem“, kurį įkvėpė režisieriaus tėvo pasakojimai apie karą. Paskutinis Jarmano filmas „Mėlyna“ (1993) tapo savotišku kūrėjo testamentu. 1994 m. jis mirė nuo AIDS sukeltų komplikacijų.