IKI BARO IR ATGAL

Vaizdai

Ilgai svajojom apie kerštą. O dabar, kai jau turim šansą, tai nieko nesugalvojam. Bet bent žinom, ką daryt su namu. Pradėsim nuo izoliacijos, nes baisiai šalta, o moterų šiluma kažkaip nebeįdomi.

Barzdotas saksofonininkas sėdi sau kieme, geria alų, žiūri į saulėlydį ir galvoja, kaip galėtų daryti dar mažiau. Nelabai kas vyksta, nelabai ko ir norisi. Tačiau užėjęs į barą jis išvysta dvidešimt metų nematytą žmogų. Du jo pažįstami patvirtina, kad bičiulis neapsiriko, už baro stovi būtent jis – tas niekšas, kuris prieš šitiek metų juos kankino, niekino ir į gatvę paleido basus. Atėjo laikas keršyti. Bėda tik ta, kad kompanija nelabai žino, ko imtis, ir nenori nieko skriausti. O ką nors daryti juk vis tiek reikia...

Festivaliai: 
Trilobito Berouno apdovanojimai – „Prestigious Film“ apdovanojimas; Neisės kino festivalis – specialusis Saksoniškų filmų asociacijos prizas; rodytas Tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje.

Pavel Göbl

Pavelas Göblas gimė 1967 m. Čekoslovakijoje. 2002 m. baigė režisūrą Prahos kino akademijoje FAMU. Sukūrė televizijos filmus „Klevų guliašas“ (2001) ir „Sultinga mergina“ (2004). Debiutinis ilgametražis režisieriaus filmas buvo tragikomedija „Laužyno bliuzas“ (2006). 2009 m. režisierius sukūrė komediją „Veni, vidi, vici“, vėliau – avangardinį filmą „Gorila“ (2011) ir pasaką „Kalvis iš Woodhamo“ (2013). P. Göblas taip pat yra pripažintas rašytojas.