BELTRACCHI. KLASTOTĖS MENAS

Vaizdai

– O žala meno istorijai ir autoriui?

– Jūs ir jūsų „žala meno istorijai“...

Tėtis keturiolikmečiam sūnui davė užduotį – pertapyti Picasso darbą. Tačiau vietoje tikslios kopijos šis nusprendė sukurti naują, geresnę jo versiją. Po pusės amžiaus šio paauglio vardas sudrebins meno pasaulį, nes jis – Wolfgangas Beltracchi, klastotės meistras, kurio talentas ir gudrybės įveiks bet kokias kliūtis. Savo rankomis turtus susikrovęs Beltracchi niekad nieko nekopijavo – jis sukūrė naujus kritikų liaupsinamus darbus, kuriuos ekspertai nedvejodami priskyrė Heinrichui Compendonkui, Maxui Ernstui, André Derainui ir kt. Beltracchi, niekinęs meno rinką ir autorystės kultą, beveik keturiasdešimt metų sėkmingai „maustė“ žymiausius ekspertus ir kolekcininkus. Pasakodamas komišką detektyvą primenančią savo gyvenimo istoriją, W. Beltracchi vis nepaliauja klausti – ar teisinga ir prasminga meno kūrinį vertinti pagal parašą dešiniajame paveikslo kamputyje?
 
„Jeigu jūs perkate paveikslą už 5 milijonus eurų, dažniausiai pakanka išplatinti kūrinio polaroidą. Jeigu ekspertai jį pripažins originalu, jis bus įtrauktas į kūrėjo darbų sarašą“, – sako režisierius Arne Birkenstockas. 

Festivaliai: 

Vokietijos kino apdovanojimai – geriausias dokumentinis filmas. 

Arne Birkenstock

Arne Birkenstockas gimė 1967 m. Vokietijoje. Studijavo ekonomiką, politiką, istoriją ir lotynų filologiją Kelne, Buenos Airėse ir Kordoboje. Yra knygų apie Lotynų Amerikos kultūrą, muziką, meną ir žiniasklaidos politiką autorius, dokumentinių filmų režisierius, scenarijų autorius bei prodiuseris. Karjerą pradėjęs kaip dokumentinių filmų režisierius televizijoje, 2005-aisiais jis sukūrė pirmąjį ilgametražį dokumentinį filmą „12 tango šokių – Adios, Buenos Airės“. Vėliau režisavo dokumentines juostas „Chandani ir jos dramblys“ (2010), laimėjusią Vokietijos kino apdovanojimą už geriausią filmą vaikams, ir „Tėvynės garsai – Vokietija dainuoja“ (2012).