BALANDIS TUPĖJO ANT ŠAKOS IR MĄSTĖ APIE BŪTĮ

Vaizdai

– Nelabai prigirdi jau senukas.

– Ot pasisekė...

Kaip šių laikų Don Kichotas ir Sanča Pansa, Samas ir Džonatanas it per spektaklį keliauja po skirtingų žmonių likimus. Įvairiausią šlamštą pardavinėjantys vyrai pamato neišmatuojamo grožio akimirkų, kurioms iš paskos seka ir žmogaus menkystės įrodymai. Samas ir Džonatanas patiria humorą ir tragizmą, kuris nuolat lydi pažinti pasaulį bergždžiai besistengiantį žmogų.

„Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ yra unikali Pieterio Bruegelio paveikslo „Medžiotojai ant sniego“ interpretacija, leidžianti pažvelgti į juokingus, liūdnus ir apgailėtinus žmonių gyvenimus balandžių akimis. Jie ne tik stebi – jie jaudinasi dėl to, kur link mes einame.

„Man labai liūdna dėl žmonių, žeminančių vienas kitą, ypač vykstant karui. Mes turime kurti kitus simbolius, atskleidžiančius gerąją žmogaus pusę. Tai aš ir bandau padaryti – noriu kalbėti apie žmogaus žiaurumą vildamasis atkreipti žmonių dėmesį. Ispanų genijus Goya, savo paveiksluose tapęs karo žiaurumus ir smurto apraiškas, taip protestavo prieš karą“, – sako režisierius Roy Anderssonas.

Festivaliai: 

Venecijos kino festivalis – dalyvavo konkursinėje programoje, pelnė „Auksinį liūtą“.

Roy Andersson

Roy Anderssonas gimė 1943 m. Geteborge, Švedijoje. Jo debiutinis ilgametražis filmas „Švediška meilės istorija“ (1970) laimėjo keturis apdovanojimus Berlyno kino festivalyje, filmą rodė ir „Scanorama“. 1975-aisiais R. Anderssonas pristatė filmą „Giliap“, vėliau kūrė reklamas ir trumpametražius filmus. Praėjus dvidešimt penkeriems metams jis sukūrė juostą „Dainos iš antro aukšto“ (2000), kuri laimėjo komisijos prizą Kanuose, o 2007 m. pristatė pripažinimo sulaukusį „Tu gyvendamas džiaukis“, kuris buvo rodytas „Scanoramoje“. 2009-ųjų rugsėjį Niujorko modernaus meno muziejus (MoMA) surengė Anderssono darbų retrospektyvą.

Filmą pristato