„Scanoramos“ iki ašarų: nuo politinės satyros iki absurdo – komedijos, kurios prajuokins net išrankiausius

„Scanoramos“ iki ašarų: nuo politinės satyros iki absurdo – komedijos, kurios prajuokins net išrankiausius

Jeigu juoktis, tai iš širdies ir iki ašarų. „Scanoramos“ komedijų gidas supažindins, kur apsilankyti, kai žemė po kojomis susvyruoja, o juoktis norisi nebent pro ašaras. Skirtumas lemiamas.

Kvadratas, rež. Ruben Östlund, Švedija, Vokietija, Prancūzija, Danija, 2017

Kristianas – gerbiamas modernaus meno muziejaus kuratorius, filantropas. Naujasis jo projektas „Kvadratas“ – konceptuali instaliacija, skatinanti altruizmą ir socialinę atsakomybę. Tačiau kartais savo skelbiamus idealus atitikti ypač sudėtinga: neadekvati Kristijano reakcija į mobiliojo telefono vagystę jo kruopščiai kuriamą gyvenimo idilę paverčia tikru chaosu. „Auksinę palmės šakelę“ nuskynusi socialinė satyra meistriškai atskleidžia nuo realybės atitrūkusį šiuolaikinį pasaulį, jo veidmainystę ir prisitaikėliškumą.

Vakarėlis, rež. Sally Potter, Jungtinė Karalystė, 2017

Veiksmo vieta – keli kambariai, trukmė – truputį daugiau nei valanda, veikėjai – keli artimiausi Dženet draugai, kuriuos ši pasikvietė į namus atšvęsti savo paskyrimo sveikatos apsaugos ministre. Tačiau suplanuota šventė virsta tikru chaosu, kai Dženet vyras nusprendžia padaryti du svarbius pareiškimus. Tai aštri, britiško humoro kupina satyra, kurioje žodžių kišenėje neieškoma, o atomazga kuriama pagal teatro taisykles. Berlyno kino festivalyje juosta pelnė Kino gildijos apdovanojimą.

Baisi moteris, rež. Christian Tafdrup, Danija, 2017

Rasmusas – tipiškas suaugti nenorintis viengungis, didžiąją laiko dalį praleidžiantis su draugais. Susipažinęs su Mari, jis supranta kad tai – jo gyvenimo meilė.  Deja, Mari pasirodo esanti manipuliatyvi savininkė, siekianti priversti Rasmusą atsisakyti įprasto gyvenimo būdo. „Baisi moteris“ – tai ironiškas žvilgsnis į meilės galios santykius, papasakotas iš vyro perspektyvos.

Dievo žodis, rež. Henrik Ruben Genz, Danija, 2017

Ufė – psichologas, šeimos patriarchas, pasiskelbęs „Dievu“, valdo savo artimuosius vilkėdamas chalatą ir gurkšnodamas alų. Padėtis pasikeičia, kai jis sužino mirtinai sergantis ir nusprendžia rašyti memuarus. Staiga namai prisipildo ištikimų Ufės  pacientų, siūlančių jam užuojautą ir girtą bičiulystę. Jo sūnums, norintiems užaugti ir išsilaisvinti iš tėvo tironijos, anksčiau ar teks stoti su „Dievu“ į paskutinę dvikovą.

Dėl viso pikto, rež. Carine Tardieu, Prancūzija, Belgija, 2017

Ervanui 45-eri. Vieną dieną jis netyčia sužino, kad jį užauginęs vyras nėra jo biologinis tėvas. Pasirodo, tikrasis tėvas – Žozefas, žmogus, kurį Ervano motina vos pažinojo. Negana to, suglumęs Ervanas supranta, kad gražuolė Ana, kurią įsimylėjo, yra Žozefo duktė. „Dėl viso pikto“ – nuotaikinga romantinė komedija, šmaikščiai apžaidžianti klasikinių graikų tragedijų elementus.

Tinklo pabaiga, rež. Priit Pääsuke, Estija, 2017

Maloni padavėja dirba ne geriausius laikus išgyvenančiame greito maisto restorane: žmonės čia užsuka ne užkąsti, bet išsiverkti arba kitaip spręsti savo problemas. Lyg to būtų maža, jos gyvenimą dar labiau apkartina atvykę tėvai, kurie nusprendžia padėti savo dukrai susitvarkyti gyvenimą. Gyva ir absurdiško humoro pilna „Klerkų“ inspiruota komedija nagrinėja egzistencines dilemas, savanaudiškumo ribas ir troškimą sulaukti užuojautos.