„Kaidan“ – tai vaiduoklių arba siaubo istorijos iš tolimosios Japonijos. Klyksmų jose negirdėti, nesitaškoma krauju, jos tylios ir paslaptingos, o siaubą ir nerimą kelia žmogaus sielos pabaisos – personažus kankina tamsiausias pavydas, geismas, įsiūtis, savigrauža, gėda.

Tai keturios kino novelės: „Ranka“, „Švilpautojas“, „Nosis“ ir „Likusios dienos“. 2009-aisiais Japonijos nacionalinis transliuotojas NHK pasiūlė keturiems žinomiems režisieriams sukurti savotišką kino klasika tapusio 1964-ųjų Masaki’o Kobayashi’o „Kvaidan“ repliką. Režisieriai Masayuki Ochiai, Shinya Tsukamoto, Lee Sang-ilas ir Hirokazu Koreeda galėjo pasirinkti patikusius japonų literatūros klasikos kūrinius ir paversti juos savos stilistikos kino novelėmis, kurias sieja tik ypatinga „kaidan“ siaubo samprata.

Masayuki’o Ochiai „Ranka“ – tai istorija apie senyvą vyrą, kuris, apsvaigintas jaunos merginos grožio, paprašo jos paskolinti vieną ranką. Shinyos Tsukamoto „Švilpautojuje“ sesuo pavydi seseriai meilės laiškų. Lee Sang-ilo „Nosis“ – tai istorija apie viduramžių vienuolį, dėl kurio kaltės nuskendo berniukas. Hirokazu Koreedos novelė „Likusios dienos“ pasakoja, kaip ką tik palaidotas vaikas aplanko savo gedinčius tėvus. Bet ar tikrai ten jis?