film image

Glomdalsbruden

Glomdalio nuotaka

The Bride of Glomdal

Norvegija, Švedija
1926, 100 min.

Režisierius Carl Theodor Dreyer
Scenarijus Carl Theodor Dreyer pagal Jacobo Bredos Bullo romaną
Operatorius Einar Olsen
Montažas Carl Theodor Dreyer
Vaidina Einar Sissener, Tove Tellback, Stub Wiberg

Programa „Scanoramos“ klasika - Carlas Theodoras Dreyeris

„Meilė yra Dievo dovana, ir į jos reikalus mums, mirtingiesiems, nereikėtų kištis.“

Vargšo ūkininko sūnus Torė myli Beritą, turtingo ūkininko dukrą, kuri jau pažadėta kitam vyrui. Vyrui, kurio Berita nemyli ir už kurio atsisako tekėti. Berita nusprendžia pabėgti, bet jodama nukrinta nuo arklio. Ją priglaudžia Torė. Galų gale Beritos tėvas leidžia dukrai susituokti su mylimuoju. Iki vestuvių juos skiria tik srauni ir pavojinga upė, kurią Torei reikės įveikti be valties ir rizikuojant savo gyvybe.

Režisierius
director
Carl Theodor Dreyer

Mokykloje Dreyeris pasižymėjo kaip itin gabus mokinys. Sėkmingai įgijęs pagrindinį išsilavinimą, 1906-aisiais jis paliko namus ir taip atsiskyrė nuo įtėvių. Jaunuolis išbandė ne vieną biurokratinį darbą, kol pagaliau suprato turįs įgimtą talentą žurnalistikai. Prieš prisijungdamas prie jaunų idealistitinėmis pažiūromis išsiskyrusių žurnalistų grupelės, 1910-aisiais išleidusios, kaip vėliau pasirodė, neilgai gyvavusį laikraštį „Riget“, dvidešimt vienerių Dreyeris dirbo korespondentu keliose įtakingose redakcijose, įskaitant seniausią Danijos laikraštį „Berlingske Tindende“ ir antrą pagal senumą „Politiken“. Dėl savo polinkio į nuotykius Dreyris atsidūrė aviacijos bendruomenės priešakyje ir jo žavingi bei techniškai suprantami straipsniai sąlygojo lemtingą pažintį su kompanija „Nordisk Film“, kurioje jis dirbo oro balionų techniniu konsultantu. Žlugus laikraščiui „Riget“, Dreyeris įsidarbino bulvariniame leidinyje „Ekstra Bladet“. Intensyviai bendraudamas su kinematografininkais, Dreyeris gaudavo užsakymų rašyti scenarijus. 1913-aisiais jis jau pasirašė išskirtinį kontraktą su kompanija „Nordisk Film“. Dar po poros metų Dreyeris tapo etatiniu darbuotoju. Šioje kompanijoje Dreyeris montuodavo filmus ir jo gebėjimai šioje srityje netruko atsiskleisti. Netrukus Dreyeris rimtai susidomėjo režisūra.

Filmai

1919: „Prezidentas“ („Præsidenten“); 1920: „Klebono našlė“ („Prästänkan“); 1921: „Šėtono knygos puslapiai“ („Blade af Satans bog“); 1922: „Mylėkit vieni kitus“ („Die Gezeichneten“), „Vieną kartą“ („Der var engang“); 1924: „Mikaelis“ („Michael“); 1925: „Namų šeimininkas“ („Du skal ære din hustru“); 1926: „Glomdalio nuotaka“ („Glomdalsbruden“); 1928: „Žanos d‘Ark aistra“ („La passion de Jeanne d'Arc“); 1932: „Vampyro Alano Grėjaus nuotykiai“ („Vampyr - Der Traum des Allan Grey“); 1942: „Geros motinos“ („Mødrehjælpen“); 1943: „Pykčio dienos“ („Vredens dag“); 1945: „Du žmonės“ („Två människor“); 1946: „Žemės vanduo“ („Vandet på landet“); 1947: „Kova su vėžiu“ („Kampen mod kræften“), „Danijos kaimo bažnyčia“ („Landsbykirken“); 1948: „Jie suspėjo į keltą“ („De nåede færgen“); 1949: „Thorvaldesenas“ („Thorvaldsen“); 1950: „Storstromo nuotaka“ („Storstrømsbroen“); 1955: „Pilis pilyje“ („Et slot i et slot: Krogen og Kronborg“); 1955: „Žodis“ („Ordet“); 1964: „Gertrūda“ („Gertrud“).

Nuorodos
Nuotraukos





PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

lrkrf
media
gerve


preload