Septyniolikmečio Jono šeima gyvena nykiame Danijos miestelyje, kur viskas apmirę, darbo nėra, traukinius pakeitė autobusas, o ruduo purvinas ir šlapias. Jonas neina į mokyklą, o jo geriausiam draugui devyneri. Jei kas miestelyje nutinka, kaltas Jonas. Pats pirmas kaltint imasi jo tėvas. Jis smarkiai susižalojo, ir nuo tada transliuoja miesteliui radijo laidas, dresuoja kiaules ir akylai stebi, kad sūnus neprasidėtų su merginomis. Tačiau vaikinui į akį krinta gražuolė neregė Edita. Kai ši atvirai paprašo padėti sutvarkyti vieną intymų reikalą, Jonas sutinka. Poetiškai, su daniško juodojo humoro vikstelėjimais filmas pasakoja didelių mažo miestelio svajonių ir jaunatviškų širdies graužačių istoriją.

„Noriu papasakoti žmonėms, kad jautrumas ir dvejonės nėra blogai. Jėga, jei širdis dėl kažko dar nerimsta. Taip pat į „Dangoraižį“ įpyniau savo paauglystės istoriją ir sumišusius jaunatviškus jausmus. Svajojau apie tai, kas yra nepažinta ir draudžiama miestelyje, kuriame nieko nevyksta, kur smulkmenos išauga iki milžiniško dydžio, sakytum kokie dangoraižiai iki kelių. Šis filmas kalba apie tai, ką reiškia būti jaunam. Taip pat ir apie nepraeinančią jaunystę, kad ir kokio amžiaus būtume,“ – sako režisierius Rune Schjøttas.