Pokaris. Virš vasaros laukų dar tvyro nerimas. Rusijos platybių kolūkyje valstiečiai nuiminėja derlių. Ten darbuojasi ir Asia Kliačina, nėščia jauna kaimo moteris. Jos mylimasis, netašytas vairuotojas Stiopa, neskuba pirštis, o iš miesto pargrįžęs Čirkunovas žada ranką, širdį ir butą su patogumais mieste. Bet geraširdė Asia išdidi, neis už nemylimo.

Filme vaidina tik dvi kino aktorės – Ija Savina ir Liubovė Sokolova, o Stiopos vaidmenį atlieka režisierius Aleksandras Surinas. Be jų, filme pasirodo mėgėjai, apylinkių gyventojai, kiekvienas su savo elgesio maniera ir gyvenimo istorija. Filmas objektyviai fiksuoja paprastų kaimo žmonių kasdienybę ir darbus, pasakojimas pinasi su nerežisuota dokumentika, autentiškais prisiminimais apie kare ar lageryje patirtus išgyvenimus. Tais laikais privalomo socrealizmo ir sovietinio kolūkio idilės jame nėra. Cenzūra filmą uždraudė, o į kino ekranus išleido po kelerių metų pakeistą jo versiją. Originalaus filmo premjera įvyko tik po dvidešimties metų.

„Tuo metu mes su Andrejum Tarkovskiu daug galvojome apie siužeto dėliojimo principus. Kodėl gi paprasčiausiai neužfiksavus žmogaus gyvenimo kaip kronikos, kiekvieno jo gyvenimo momento, neatrinkinėjant, o tik paskui sumontuoti, išmetus viską, kas neįdomu? Manau, kad „Asia“ nuovokesnius žiūrovus sukrėtė dėl paprastos priežasties. Paprastas gyvenimas persmelkė savo skausmu, savo skurdu, savo sąstingiu. Gi toj, Tarybinėj Rusijoj, negalėjai būti nelaimingas. Nebuvo leidžiama,“ – sako režisierius Andrejus Končialovskis.