Žydroji nata

Vaizdai

– Jis miršta.

– Visai nieko, reiktų kiek daugiau cukraus ir cinamono.

Vieną giedrą 1846 m. vasaros dieną George Sand (akt. Marie-France Pisier) savo kaimo sodyboje surengia vakarienę draugams, tarp jų tapytojui Eugene Delacroix, operos solistei Pauline Viardot, jos meilužiui, rusų rašytojui Ivanui Turgenevui, sunkiai sergančiam ilgamečiam meilužiui Fryderykui Chopinui (akt. Janusz Olejniczak). Filme šios meno istorijos figūros rodomos negailestingai: visi egocentriški, menki oportunistai, draskomi dekadentiškos aistros, egzaltuoti, kartais net komiški, tačiau iš jų išsiskiria genialusis, nesuprastas, paskutines dienas skaičiuojantis F. Chopinas. Šiame filme apie beviečio žmogaus dalią atpažįstamas ir paties Andrzejaus Żuławskio bandymas svarstyti savo, išeivio iš Lenkijos, likimą.

Garso takelis yra itin svarbi šio filmo dalis – jį sudaro F. Chopino kūriniai, kuriuos atlieka lenkų pianistas Januszas Olejniczakas.

Andrzej Zulawski

Andrzejus Żuławskis, gimęs 1940 m. Lenkijoje, užaugo tarp Varšuvos ir Paryžiaus. Baigęs mokyklą, studijavo kino meną Paryžiuje. Grįžęs į Lenkiją dirbo režisieriaus Andrzejaus Wajdos asistentu. 1971 m. pristatė savo pirmąjį ilgametražį filmą „Trečioji nakties dalis“, pelniusį daugybę apdovanojimų visame pasaulyje. Antrasis jo filmas „Velnias“ (1972) susidūrė su sovietine cenzūra, tad režisierius grįžo gyventi į Prancūziją. Filmas „Nuosavybė“ (1981) varžėsi Kanų kino festivalio konkursinėje programoje. A. Żuławskis sukūrė filmus „Beprotiška meilė“ (1985), „Mano naktys gražesnės už tavo dienas“ (1989), „Ištikimybė“ (2000) ir „Kosmosas“ (2015).