RAUDONASIS VORAS

Vaizdai

Nėra prasmės tempti gumos, ką? Man tik įdomu, kaip jūs tai padarysit. Trenksit tiesiai į pakaušį? Gi taip paprastai darot, ar ne?

Lenkija, septintasis dešimtmetis. Karolis yra vienas geriausių plaukikų visoje šalyje, bet iš tiesų plaukimas jo visiškai nedomina. Kaip ir niekas kitas. Vienintelis tikrai dėmesį prikaustantis dalykas yra Raudonojo voro, žudiko maniako, gaudynės. Vieną vakarą mugėje Karolis randa naujausią Voro auką ir kartu patį įtariamąjį. Tačiau skambinti policijai jis neketina – jis pats nori sutikti žudiką, pasikalbėti su juo, suprasti jį. Ką reiškia taip radikaliai paminti bet kokią moralę? Kaip pilkoje visuomenėje gali atsirasti kažkas tokio nepaaiškinamai baisaus? Karolio smalsumas toks pat ramus ir atkaklus, kaip ir Raudonojo voro noras žudyti. Netrukus jau nebeaišku, kuris iš jų pavojingesnis.

„Nuolatinės mintys apie mirtį ir jos baimė yra mano neurozės išraiška – ja susirgau namuose, kur buvo daugybė konfliktų ir įtampos. Neturiu laiko gydytis, nes esu labai užsiėmęs. Be to, bijau, kad be neurozės neteksiu ir kūrybinių idėjų. Manau, kad filmai yra geriausia terapija“, – sako režisierius Marcinas Koszałka.

Festivaliai: 

Tarptautinis Karlovi Varų kino festivalis – dalyvavo konkursinėje programoje.

Marcin Koszałka

Marcinas Koszałka, gimęs 1970 m. Krokuvoje, yra operatorius ir dokumentinių filmų režisierius. Jis studijavo Katovicų kino mokykloje, dabar ten dirba dėstytoju. Jo dokumentiniai filmai buvo pripažinti ir apdovanoti daugybėje kino festivalių visame pasaulyje. Sukūrė filmus „Mano gražusis sūnus“ (1999), „Visą dieną kartu“ (2006), „Egzistencija“ (2007), „Nemirtingumo deklaracija“ (2010). Visus režisieriaus kūrinius vienija įvairiai atskleidžiama mirties ir jos baimės tema. „Raudonasis voras“ yra pirmasis vaidybinis ilgametražis režisieriaus filmas.