Leopardas

Vaizdai

- Būtinybė, vienybė, galimybė...

- Gal jūs ir teisus. Aš politikoje nenusimanau, palieku šį reikalą kitiems.

1860 m. Italiją purto permainos – Džiuzepė Garibaldis ryžtasi suvienyti Italiją ir dvi Sicilijas. Kunigaikštis Salina, įkūnijantis amžinosiomis vertybėms alsuojančią aukštuomenės dvasią, su tauriu liūdesiu stebi permainas ir aristokratijos luomo saulėlydį. Nepasiduodamas iliuzijoms ir savęs apgaulei, jis atsisveikina su praeinančia epocha, o išsižadėdamas asmeninės laimės – su gyvenimo šventės viltimi.

Festivaliai: 

Kanų kino festivalis – „Auksinės palmės šakelė“, italų kino kritikų ir žurnalistų apdovanojimas „Sidabrinė juosta“; nominuotas „Oskaro“ apdovanojimui

Luchino Visconti

Režisierius buvo puikus literatūros žinovas, todėl Visconti filmų iki galo neįmanoma suprasti, neišmokus jam svarbių „literatūros pamokų“.  Visą gyvenimą jis svajojo ekranizuoti „Prarasto laiko beieškant“, bet tai liko neįgyvendinta. Laiko dimensija jam buvo svarbi: Visconti mokėjo filmuose materializuoti laiko tėkmę – užtenka prisiminti kad ir „Mirties Venecijoje“ finalą. Praėjęs laikas jo filmuose ne saldžių ar skausmingų prisiminimų šaltinis, jis svarbus, nes lemia ir apibrėžia dabartį, priverčia personažus išdrįsti pagaliau suvokti save.

Visconti debiutas kine buvo išskirtinis, nes tapo įžanga į naują, netrukus visą pasaulinį kiną atnaujinusį kino judėjimą, vadinamą  neorealizmu. 1942-aisiais kurtas „Apsėdimas“ („Ossessione“) – tai laisva 1934 m. pasirodžiusio amerikiečių rašytojo Jameso M. Caino romano „Laiškanešys skambina du kartus“ ekranizacija.