KINAS: VIEŠAS REIKALAS

Vaizdai

Rusija yra milžiniška, bet iš tiesų ji tėra daugybė atskirų salų.

Kinas gali išugdyti pilietiškumą ir paversti gyventojus piliečiais.

1989-ieji: Maskvoje pulsuoja Perestroikos dvasia, totalitarizmas miršta, gimsta demokratija, įkuriamas Kino muziejus ir po daugybės metų kino tylos jame rodomi sovietmečiu uždrausti filmai. Savo juostas čia pristato Jeanas Lucas Godard’as, pirmuosius gyvenime kino kadrus mato Andrejus Zviagincevas. Kino muziejaus vadovu tampa Eizenšteino tyrinėtojas Naumas Kleimanas. Pirmąjį filmą jis išvydo ketverių, kai kartu su motina slėpėsi nuo karo žiaurumų. Kinas jam – galimybė įkvėpti laisvės. Tačiau dabar 2015-ieji: Maskvoje miršta demokratija, vėl gimsta totalitarizmas. Kvėpuoti laisve darosi vis sunkiau.

„Naumas Kleimanas visą gyvenimą kentė represijas. Nors jis galėjo emigruoti, tačiau net nesvarstė galimybės palikti savo šalies – baimė jam nėra pasirinkimas. Į dabartinę politinę situaciją jis reaguoja drąsiai ir šaltakraujiškai. Kleimaną remia įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių klasių žmonės“, – sako režisierė Tatiana Brandrup.

Festivaliai: 

Berlyno kino festivalis – pristatytas „Forumo“ programoje.

Tatiana Brandrup

Tatiana Brandrup gimė 1965 m. Šiaurės Karolinoje, JAV. Studijavo vizualinę antropologiją Paryžiuje, vėliau kino režisūrą Niujorko universitete ir Miuncheno televizijos ir kino universitete. Nuo 1990 m. ji dirba dokumentinių ir vaidybinių filmų režisiere bei scenariste. 2004 m. režisierė pristatė pirmąjį ilgametražį savo filmą „Gruziniška meilės daina“. Dabar T. Brandrup gyvena Tel Avive ir dirba dėstytoja.