JUBILIEJUS

Vaizdai

Jei muzika gros pakankamai garsiai, negirdėsim, kaip griūva pasaulis.

Elegantiška, it styga įsitempusi moteris. Ausyse ji segi perlus, kruopščiai susuktos garbanos krinta ant aristokratiškai balto veido. Ji lėtai sklendžia per kambarį, skendintį žvakių šviesoje. Ji – Anglijos karalienė Elžbieta I. Naudodamasi praktine magija karalienė keliauja į tolimą savo šalies ateitį. Joje: sprogstančios gatvės, dūmų kamuoliai, išdraikytos šiukšlės, padegtas kūdikio vežimėlis. Maištas virtęs kasdienybe. Netgi tada, kai nebėra prieš ką maištauti. Grupelė merginų į visas puses styrančiais plaukais, ryškiais drabužiais ir dar ryškesniais pareiškimais. Jos apsiginkluoja Lenino raštais, seksualinės revoliucijos šūkiais ir chaosu. Ateities Londonas. Moderni dykvietė.

„Dabar, kai jau esame matę visas valdžias, visas politines sistemas, nepajėgiančias surasti reikiamų sprendimų, jos daugiau nebeprimena tiesos“, – sakė režisierius Derekas Jarmanas.

Derek Jarman

Derekas Jarmanas gimė 1942 m. Anglijoje. Režisierius savo filmuose atvirai kalbėjo apie seksualinių mažumų teises, nepabijojo visuomenei atskleisti turintis ŽIV ir kovojo dėl žmonių, sergančių AIDS, teisių. Savo kūrybinį kelią pradėjo kaip dailininkas. 1976 m. jis pristatė debiutinį ilgametražį filmą „Sebastijonas“. 1978 m. sukurtame filme „Jubiliejus“ į pankų pasaulį iš praeities žvelgia karalienė Elžbieta I. Išskirtinės, ryškios asmenybės tapo jo filmų „Karavadžas“ (1986), „Edvardas II“ (1991) ir „Vitgenšteinas“ (1993) herojais. 1989 m. pasirodė kūrinys „Karo requiem“, kurį įkvėpė režisieriaus tėvo pasakojimai apie karą. Paskutinis Jarmano filmas „Mėlyna“ (1993) tapo savotišku kūrėjo testamentu. 1994 m. jis mirė nuo AIDS sukeltų komplikacijų.