FLOTEL EUROPA

Vaizdai

Be galo apsidžiaugiau, kai Raudonojo kryžiaus darbuotojas pranešė, kad Kopenhagoje mus apgyvendins laive. Sveiki atvykę į „Flotel Europa“! „Kaip gražiai vadinasi mano laivas“, – sumurmėjau po nosimi.

1992 m. dvylikametis Vladimiras zuja po Kopenhagoje prisišvartavusį laivą „Flotel Europa“. Jo ankštos, belangės kajutės teikia prieglobstį 1000 žmonių iš karo alinamos Bosnijos ir Hercegovinos: tarp plieninių konstrukcijų ruošiamos pamokos, džiaustomi skalbiniai, pliekiamasi dėl pirmosios meilės, nesitraukiama nuo televizoriaus ekrano, ginčijamasi dėl politinių pažiūrų. Besikeičiantys vaizdai virsta videolaiškais tikruosiuose namuose likusiems artimiesiems, vaiko akimis atvirai ir jautriai pasakojančiais apie nežinios persmelktą kasdienybę ir nesantaiką tarp kitados taikiai sugyvenusių tautų bei tikėjimų. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, jie tampa intymiu praeitį apmąstančio režisieriaus prisiminimų dienoraščiu.

„Kurdamas šį filmą, iš naujo išgyvenau tą laiką, kai buvau dvylikametis paauglys, bandantis rasti savo vietą šiame pasaulyje ir gyventi normalų gyvenimą karo pabėgėlių laive, nepaisydamas aplink vyraujančio chaoso. <...> Žiūrėdamas filmuotą medžiagą, sugebėjau pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies ir, matydamas visumą, negailestingą ir tikrą grožį, verkiau ir juokiausi vienu metu“, – sako režisierius Vladimiras Tomicas.

Festivaliai: 

Berlyno kino festivalis – Taikos apdovanojimas – specialusis paminėjimas, „Tagesspiegel“ skaitytojų prizas; Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Beldocs“ – geriausio dokumentinio filmo apdovanojimas; Linco kino festivalis „Crossing Europe“ – socialiai atsakingo filmo apdovanojimas – geriausias dokumentinis filmas.

Vladimir Tomic

Vladimiras Tomicas gimė 1980 m. Sarajeve. 1993 m., per Bosnijos ir Hercegovinos karą, kartu su šeima pabėgo į Daniją. 2009 m. baigė medijų studijas Karališkojoje Danijos menų akademijoje, studijuodamas sukūrė keletą trumpametražių filmų. Kaip dokumentinių filmų režisierius debiutavo filmu „Mano prarastoji karta“ (2009), paremtu autobiografiniais faktais. 2012 m. pristatė antrąjį savo filmą „Nebaigtos kelionės“. Šiuo metu gyvena ir kuria Kopenhagoje.