EDVARDAS II

Vaizdai

Mano širdis pasruvusi pykčiu. Kiek kartų jie mane vedžiojo už nosies. O aš nedrįsdavau atkeršyt jiems, nes galios jų bijojau. Bet neišgąsdins liūto šių gaidžiukų giesmės.

Naujai karūnuotas aistringasis Edvardas II mieliau leidžia laiką su mylimuoju Gavestonu nei rūpinasi rūmų reikalais. Gavestoną apipylęs titulais ir brangiausiomis dovanomis, karalius nė nepastebi, kaip valdžia ima slysti iš rankų. Jo žmona Anglijos karalienė Izabelė negali susitaikyti su vyro homoseksualumu ir meile prasčiokui, todėl keršija. Išalkę valdžios, rūmų kilmingieji susivienija prieš Edvardą II ir jo numylėtinį.

„Kaip sukurti filmą apie gėjų meilę, kad jis būtų patvirtintas ir gautų finansavimą? Tereikia surasti apdulkėjusią seną pjesę ir ją išniekinti. Būti gėjumi ir taip sunku, bet būti juo kine – beveik nepakeliama“, – sakė režisierius Derekas Jarmanas.

Festivaliai: 

Berlyno kino festivalis – FIPRESCI prizas programoje „Naujojo kino forumas“, „Teddy“ apdovanojimas geriausiam filmui; Venecijos kino festivalis – dalyvavo konkursinėje programoje, „Volpi Cup“ apdovanojimas geriausiai aktorei; Dinardo britų kino festivalis – „Auksinio Hitchcocko“ apdovanojimas; „Evening Standard“ britų kino apdovanojimai – prizas už geriausią kostiumų dizainą.

Derek Jarman

Derekas Jarmanas gimė 1942 m. Anglijoje. Režisierius savo filmuose atvirai kalbėjo apie seksualinių mažumų teises, nepabijojo visuomenei atskleisti turintis ŽIV ir kovojo dėl žmonių, sergančių AIDS, teisių. Savo kūrybinį kelią pradėjo kaip dailininkas. 1976 m. jis pristatė debiutinį ilgametražį filmą „Sebastijonas“. 1978 m. sukurtame filme „Jubiliejus“ į pankų pasaulį iš praeities žvelgia karalienė Elžbieta I. Išskirtinės, ryškios asmenybės tapo jo filmų „Karavadžas“ (1986), „Edvardas II“ (1991) ir „Vitgenšteinas“ (1993) herojais. 1989 m. pasirodė kūrinys „Karo requiem“, kurį įkvėpė režisieriaus tėvo pasakojimai apie karą. Paskutinis Jarmano filmas „Mėlyna“ (1993) tapo savotišku kūrėjo testamentu. 1994 m. jis mirė nuo AIDS sukeltų komplikacijų.