APIE JONĄ

Vaizdai

– Žiūrovas turbūt gali tikėtis, kad atėjęs į spektaklį pamatys įspūdingą scenografiją, Anglijos karalių rūmus. – Jei turi vaizduotę, tai pamatys.

Prieš kameras režisierius Jonas Vaitkus kalba drąsiai, atvirai, mandagiai. Taip jis pasakoja apie ilgus metus trukusią karjerą. Išdrįsta apsinuoginti, nepraleisdamas nei kūrėjo kančios, nei begalinių abejonių, nei neapsakomo sėkmės džiaugsmo. Kautynės su aktoriais ir Šekspyru 70-ies sulaukusio Maestro atmintyje liko greta. Tai – jo istorija. Nuo pirmosios premjeros iki paskutinio pasirodymo.

„Žaviuosi Jono Vaitkaus vitališkumu, drąsa, valia ir užsispyrimu. Buvau tikras, kad, šeimai leidus Vaitkų filmuoti kasdienio gyvenimo situacijose (tiek namie, tiek režisuojant spektaklį), sukursime įdomų kino pasakojimą apie šio menininko požiūrį į žmogų, darbo metodus ir pasaulėžiūrą sulaukus 70-ies. Neabejoju, kad šis filmas turės išliekamąją vertę, bus įdomus ir kaip dokumentas, ir kaip jausmingas pasakojimas“, – pasakoja režisierius Jokūbas Vilius Tūras.

Jokūbas Vilius Tūras

Jokūbas Vilius Tūras gimė 1971 m. Zarasuose. 1993 m. baigė televizijos režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 1995 m. ten pat įgijo dramos režisieriaus laipsnį. J. V. Tūras sukūrė tris filmus: trumpametražį vaidybinį filmą „Noras“ (1992), „1941 m. tremtis vaikų akimis“ (2011) ir „Sapnuoju, kad einu“ (2013), pelniusį „Sidabrinės gervės” apdovanojimą už geriausią metų dokumentinį filmą. Šį filmą rodė „Scanorama“.