14+

Vaizdai

Perduok šitą Aliošai. Pasakyk, kad Vika sakė, jeigu jis nori, tai galim visi kartu pasitūsint, ir tipo… Nu, ir jin atsiprašo, nes, nu, tipo, nenorėjom, kad viskas šitaip išeitų.

Tarp milžiniškų Rusijos daugiabučių nuobodžiauja Alioša ir du jo bendraklasiai. Kiemo pažibomis jų nepavadinsi. Švelnios paniekos neslepia net pardavėja, vietoj stipriausio alaus pakišanti butelį nealkoholinio. Alioša svaigsta nuo minčių apie gražuolę Viką iš kitos mokyklos. Ir nesvarbu, kiek kartų treninguoti vyresni varžovai duos į galvą, Alioša pasiryžęs pakerėti Viką. Juk pirmoji meilė turi būti dosni: ir mėlynių paakiuose, ir bučinių, saldžių kaip iš mamos bufeto pavogtas vyšnių likeris.

„Filmo idėja kilo prieš penkerius–šešerius metus. Tai istorija apie pirmąją jaudinančią paauglišką meilę, kuri įmanoma tik keturiolikos. Berniukas įsimyli gatvėje pamatytą merginą ir pradeda jos ieškoti. Norisi, kad viskas pavyktų, bet neaišku, kaip tai padaryti – tau keturiolika, turi daug kompleksų, baimių, tau trūksta pasitikėjimo savimi. <...> Pažįstu žmonių, kurie šitaip rado vienas kitą, ir norėjau apie tai sukurti filmą“, – sako režisierius Andrey’us Zaytsevas.

Festivaliai: 

Berlyno kino festivalis – dalyvavo konkursinėje programoje „Generation 14plus“; Atvirasis Rusijos kino festivalis „Kinotauras“ – dalyvavo konkursinėje programoje, pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.

Andrey Zaytsev

Andrey’us Zaytsevas gimė 1975 m. Maskvoje, studijavo žurnalistiką Maskvos M. Lomonosovo universitete, baigė kino režisūros studijas. Du kartus pelnė Rusijos „Auksinio erelio“ apdovanojimą, 2012 m. buvo apdovanotas už kultūrinius pasiekimus savo šaliai. Dirba kompanijos „September Studio“ direktoriumi, prodiusuoja dokumentinius ir vaidybinius filmus. Sukūrė trumpametražius filmus „Mano namas“ (2000), „Plakatas“ (2007), dokumentinių filmų serijas „Tiltas per bedugnę“ (2012–2013) ir „Mano didysis pasaulinis karas“ (2012–2014). Debiutavo su ilgametražiu filmu „Tinginiai“ (2011).