„Scanorama“ surengė diskusiją apie vienos lyties porų vaizdavimą kine ir viešojoje erdvėje

„Scanorama“ surengė diskusiją apie vienos lyties porų vaizdavimą kine ir viešojoje erdvėje

Antradienio vakarą Europos šalių kino forumas „Scanorama“ kino mėgėjus pakvietė į diskusiją apie vienos lyties porų santykių vaizdavimą kine ir viešoje erdvėje apskritai. Temą paskatino šiuo metu kinuose rodomas Joachimo Triero filmas „Telma“, sulaukęs įvairių atsiliepimų tiek iš žiūrovų, tiek iš visuomenės informavimo priemonių. Dažnai komentarus lydėjo susirūpinimas dėl filmo epicentre atsidūrusios dviejų merginų meilės istorijos, tad verta paklausti: kur brėžiame tolerancijos ribą?

Aukštos meninės vertės filmuose tema nėra pagrindinis variklis

„Noriu atkreipti dėmesį, kad „Scanorama“ filmus rodo ne dėl konkrečios temos, o dėl meninės jo kokybės. Juk žiūrovas filmą suvokia ne tik per temą, bet ir per kuriamus charakterius, filmo estetiką, režisūrinius sprendimus. Režisierius Joachimas Trieras nėra tas menininkas, kuris savo filmams specialiai renkasi aktualias, rezonuojančias temas, garsiai diskutuojamas viešoje erdvėje. Tačiau jo filmai visuomet tokias diskusijas sukelia, nes J. Trieras žvelgia ne tik į problemą ar konkrečią temą, o į žmogaus sielą – ar tai būtų vienalyčių porų santykiai, ar savižudžio kelią pasirinkęs žmogus. Joachimo Triero filmuose žmogus nėra susijęs su lytimi ar su kitais paviršiniais dalykais – jis visada atskleidžia daug gilesnę žmogaus būtį,“ – kalbėjo „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

Įstatymai seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo klausimus atideda iki pilnametystės

„Scanorama“ visai neplanuotai atsidūrė situacijoje, kai nacionalinis transliuotojas dienos metu nesutiko rodyti filmo „Telma“ anonso. Tiesa, nenurodant konkrečios priežasties, tik pacituojant tam tikrą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo dalį. Taip konkreti tema atsidūrė virš meninės kūrinio vertės ir užkirto kelią laisvai filmo kelionei į žiūrovų akis ir širdis.

Diskusiją moderavusi rašytoja, poetė, kino tyrinėtoja ir žmogaus teisių aktyvistė Aušra Kaziliūnaitė kreipėsi į LGL žmogaus teisių politikos koordinatorių Tomą Vytautą Raskevičių klausdama, kokie įstatymai mūsų šalyje šiuo metu reglamentuoja vienos lyties porų vaizdavimą.

„Beveik neabejoju, kad tokį sprendimą lėmė šiuo metu galiojančio Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio esantis 4 straipsnis, kuriame įvardinta, kokia informacija turi neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi. Vienas iš punktų yra tai, kad viešojoje erdvėje turi būti palaikomas tik tradicinis – vyro ir moters – kuriamas šeimos modelis. Viskas, kas į šiuos rėmus nepatenka – neva žaloja jaunus žmones ir kenkia jų supratimui apie šeimos santykius. Tačiau reikia nepamiršti, kad žmogus savo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę dažniausiai suvokia žymiai anksčiau nei sulaukęs 18 metų. Ir galiu pasakyti, kad būdami izoliuoti jie patiria stiprius psichologinius išgyvenimus, kurie vėliau turi neigiamų padarinių. Negalėdami savęs identifikuoti viešoje erdvėje, į standartizuotos visuomenės rėmus netelpantys asmenys jaučiasi nepritampantys, netinkami, kažkuo blogi, todėl ilgai slepia savo jausmus ir vidinius išgyvenimus. Būtent tai ir turėtų būti vertinama kaip nepilnamečių žalojimas,“ – situaciją komentavo Tomas Vytautas Raskevičius.

„Mėgstame užsisukti pesimizmo verpete. Sutinku, kad su tos pačios lyties porų santykiais susijusios temos šiuo metu verda tam tikrame chaose, tačiau tokia situacija man primena paauglystę – pasiekimų yra, tik jie vyksta per greitai, kad būtų galima objektyviai ir laiku juos identifikuoti ir įsisąmoninti. Esu tikras, kad po kurio laiko atsigręšime ir pamatysime, kad keičiamės greičiau nei šiuo metu gali atrodyti,“ – tęsė Tomas Vytautas Raskevičius.

Ar žiniasklaida prisideda prie tolerancijos skatinimo?

Diskusijos moderatorė Aušra Kaziliūnaitė žurnalisto Mindaugo Jackevičiaus pasiteiravo, koks vaidmuo tenka žiniasklaidai, kai kalbame apie visuomenės toleranciją. Juk tai, kaip žmonės vertina tam tikrus reiškinius, dažnai priklauso nuo to, kaip šie pateikiami žiniasklaidos priemonėse. 

„Pati žiniasklaida tampa labiau tolerantiška. Net galėčiau pasakyti, kad LGBT temos jau pasidarė nuobodžios – kartais turime tokių istorijų, bet siekiame jas ne aštrinti, o pateikti natūraliai, integruoti į bendrą informacijos  srautą ir kažkaip specialiai jų neakcentuoti. Visuomet siekiame išklausyti įvairias nuomones, tačiau turiu pastebėti, kad kategoriškų, pernelyg agresyvių pasisakymų sulaukiame vis mažiau. Kalbiname adekvačius, savo nuomonę argumentuojančius pašnekovus,“ – situaciją žiniasklaidoje komentavo Mindaugas Jackevičius.  

Reziumuodama diskusiją Aušra Kaziliūnaitė atkreipė dėmesį, kad vienalyčių porų vaizdavimo klausimas glaudžiai susijęs su šiuo metu Lietuvoje vis dar ryškiai pastebima alergija „nepatogiai“ informacijai ir bet kokioms kitokumo apraiškoms. „Iš viešojo Lietuvos diskurso vis dar dirbtinai bandomi pašalinti senatvė, negalia, neturtas, kitokia seksualumo ar santykio su savo socialine lytimi raiška. Tokia situacija yra žalinga visiems be išimties visuomenės nariams, nes skatina ne tik išorinę, bet ir vidinę savicenzūrą. Visuomenė, kuri negeba priimti įvairovės, yra pasmerkta įtampai ir monotonijai. Džiugu, kad Lietuvoje ši situacija pamažu keičiasi. – kalbėjo Vilniaus universitete kino filosofijos disertaciją šiuo metu rašanti Aušra Kaziliūnaitė.

Filmo anonsas >>>

Filmas „Telma“ šią savaitę dar rodomas Vilniaus ir Kauno kino teatruose.